- brovimas
- brovìmas sm. (2), brovìmasis (1) skverbimas. | prk.: Kūdikio protas pradžioje lavinamas ne brovimu jo galvon negirdėtų svetimų žodžių, o mokymu reikšti mintis rš. | refl.: Priešo brovimasis į krašto gilumą buvo sulaikytas rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.